Dviratis trečiasis   3 comments

Truputį daugiau nei prieš metus per Freecycle susiradau savo pirmąjį japonišką dviratį. Buvo jis jau gerokai padėvėtas, parūdijęs, bet visai gerai važiavo. Po kelių mėnesių įtrūko grandinė, vėliau pradėjo sunkiai persijunginėti bėgiai. Remontas čia brangus, vien už grandinės pakeitimą galima nusipirkti visai gerą dėvėtą dviratį, todėl taisyti didelės paskatos neturėjau. Viskas išsisprendė vasaros pradžioje, kada pakalbėjau su keliais išvykti besiruošiančiais mainų studentais ir vienas iš jų sutiko man perleisti savo beveik metus naudotą ryškiai žalią dviratį. Išlaikytas jis buvo gerai, tik važinėk ir džiaukis, ką ir dariau kelis mėnesius iki šiandienos popietės, kada išvažiavau su žaliuku iki parduotuvės, o grįžau namo jau su kitu, visiškai nauju, tik kiek nykesnės spalvos – pilku.

Naujo dviračio istorija gan neįprasta. Bevažiuodamas mažesnėmis gatvelėmis privažiavau sankryžą, kurioje nesimatė, kas vyksta už kampo. Iš priekio atvažiavusi mašina norėjo sukti, aš sustojau, ji irgi. Situacija tokia, kokia būna daugybę kartų mažose sankryžėlėse – vairuotojas mandagus, praleidžia. Kad jau taip, aš pradėjau iš lėto važiuoti, vos vos išlindau į kertantį kelią, o iš šono lygiai taip pat palengva lindo kita mašina. Greit abu sustabdėm, bet mašinos padanga sugebėjo gal 10 cm užvažiuoti ant dviračio rato ir jį įlenkti. Tik tokia ir avarija ir tik tokie nuostoliai.

Galėjom išsiskirti savais keliais, nes abu savaip kalti, bet japoniškas atsakomybės jausmas paėmė viršų. Iš pradžių buvo atsiprašymų ritualas. Vairuotojas tikino, kad jis kaltas, aš sakiau, kad čia aš buvau neatsargus, bet, aišku, nesugebėjau perkalbėti, todėl sutarėme, kad kartu važiuosime iki dviračių taisyklos. Pasiekę ją, suradom apsukrų darbuotoją, kuriam atrodė, kad sugadintas ne tik ratas, bet ir dalis rėmo, todėl taisymas brangiai kainuos ir geriau pirkti naują dviratį. Bandžiau sakyti, kad neatrodo, jog rėmas būtų nors truputį įlenktas ir užtektų keisti ratą, bet mano, kaip ne specialisto, žodžiai didelės įtakos nepadarė ir teko rinktis naują dviratį. Nužiūrėjom gana panašų į sulamdytą ir teko pereiti į kitą ritualo etapą, kada sako, jog man tą dviratį nupirks, aš atsakau, kad avarija įvyko dėl mano neatidumo, o paskui nusileidžiu iki to, kad turėtume sumą pasidalinti, bet abu gerai žinom, kuo čia viskas baigsis: aš jaunesnis, vairuotojas vyresnis, jis su mašina, aš su dviračiu, jis firmos darbuotojas, aš studentas, jis japonas, aš užsienietis… Pagal visas japoniškas taisykles, jo pareiga viską užglaistyti ir nuo to gale dienos pasijausti, kad padarė gerą darbą. O man telieka būti mandagiu ir atsikalbinėti, kad tas jo geras darbas atrodytų reikšmingesnis.

Išsiskyrėm, atrodo, draugiškai, po paskutinį kartą atsiprašydami, kad vienas kitam sukėlėm tiek nepatogumų. Senąjį dviratį palikau parduotuvėje ir namo parvažiavau su blizgančiu nauju.

Posted 2012/09/29 by linasd in Japonija

Tagged with

3 responses to “Dviratis trečiasis

Subscribe to comments with RSS.

  1. o ar buvo mandagaus lankstymosi procedura?

  2. Ot prasisukai :)))
    O man teko malonumu dar ir senaji isbandyti!

    Jevgenijus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: