Nugriaukime ir pastatykime iš naujo   5 comments

Nežinau kaip kituose miestuose, bet Tokijuje galima pamatyti dažną pastatų kaitą. Iš pirmo žvilgsnio visai geras pastatas per kelias dienas sugriaunamas, sklypas tvarkingai išvalomas, tarsi jame nieko ir nebuvo, o po kiek laiko ten išdygsta naujas namukas. Statybų tempai greiti, darbai dėl minusinių temperatūrų nebuvimo vyksta kiaurus metus. Tarkime, šią žiemą netoliese per porą mėnesių iškilo naujas karkasinis namas, nors statybininkai prie jo plušėjo gal kas antrą dieną, o kitur kuo švariausiai per kelias dienas nugriovė didelį prekybos centrą.

Nors prisižiūrėjęs geros būklės namų griovimų įtariu, kad Japonijoje vidutinis pastatų amžius gerokai mažesnis nei Europoje, statistikos nepavyko rasti. O gal tik miestuose jų rotacija sparti…

Griovybos darbai. Pusė namo dar matosi kaip buvo. Bent man jis neatrodo labai susenęs…

Viršuje dar tebekabo nedidelis sietynas. Žodžiu, griauna kaip yra, neišrinkinėja dalimis.

Po kokios savaitės liks panaši į šią aikštelė.

Kol galiausiai kažkas kitas pastatys naują namą. Didžioji jų dalis būna būtent tokie: medžio karkasas, kurį apkala plokštėmis ir nudažo. Apšiltinimas simbolinis arba jo visai nebūna.

Vienas iš įdomesnių „nugriaukime ir pastatykime“ atvejų yra Ise šintoistinė šventykla, keli šimtai kilometrų į pietus nuo Tokijo. Tai viena iš seniausių, svarbiausių, o tuo pačiu ir paslaptingiausių šventyklų šalyje, nes į nemažą dalį jos teritorijos galima patekti tik šventikams bei imperatoriškos šeimos nariams.

Pradedant 685 metais, Ise kas 20 metų yra nugriaunama ir pastatoma iš naujo. Ne tik pagrindinis pastabas, bet visi priklausantys šventyklai. Ta proga iš skirtingų šalies kampelių suvežama mediena, vyksta jos gabenimo šventės, šventinimai. Pasiruošimas tam ir patys darbai trunka apie 8 metus, statyboms sunaudojama apie 10 000 medžių ir visas malonumas kainuoja apie 500 milijonų eurų (va čia tai tradicija! :)) Paskutinis perstatymas vyko 1993 m., tad naujausias bus jau kitąmet.

Viso to šaknys tikriausiai glūdi praktiniuose sumetimuose, nes dalis šventyklos konstrukcijos gula tiesiog ant žemės ir po truputį pradeda pūti (bent jau taip būdavo anksčiau, kai nežinota kaip to išvengti.) Kažkuriuo metu buvo nuspręsta atstatymą apibrėžti tiksliau, nurodant kas kiek laiko tai reikia daryti, o šiuo metu griovimas ir atstatymas vyksta tiesiog pratęsiant 1300 metų senumo tradiciją. Aišku, džiaugiasi ir nauja statybininkų karta, kuri gali praktikoje išbandyti, ar gerai išmoko tradicinės statybos pagrindų :)

Ne visos šventyklos kas 20 metų perstatomos, būna ir gana senų, o kitas po truputį iš lėto remontuoja. Kad naujos detalės neišsiskirtų, jos padaromos taip, kad atrodytų kaip senos, todėl nesigilinant būna sunku atskirti, kur šimtamečiai architektūros elementai, o kur prieš porą metų pridėti.

Ne šventykla, o tik šiaip naujas daugmaž tradiciniu stiliumi pastatytas namas.

O čia naujutėlė šventykla netoli namų. Nemačiau kaip prieš tai atrodė, todėl neaišku, ar pilnai perstatyta, ar iš naujo pastatyta.

Posted 2012/07/20 by linasd in Japonija

Tagged with ,

5 responses to “Nugriaukime ir pastatykime iš naujo

Subscribe to comments with RSS.

  1. Iš ko padaryti šventyklų stogai?

    • Tradiciškai – čerpės arba skiedros, bet dabar visaip būna. Paskutinėje nuotraukoje panašu į žalsvą kantuotą skardą.

  2. Perstatinėt šventyklas. Va čia turbūt keisčiausia japonų tradicija!

  3. Kaip neekologiska.. :(

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: