Ne rudmėsės ir baravykai   6 comments

Parašysiu trumpai apie Japonijoje populiariausius grybus, bet ir pradžių paskelbsiu, kad čia jau prasidėjo ta tikroji vasara, kada dienomis trisdešimt keli, o naktimis apie +26-27. Kadangi vandenynas išlygina klimatą, temperatūra užkilo palengva, per kelias savaites, be jokių šuolių. Prie jos iš lėto pripranti ir nebūna taip karšta, kad nežinai kur dėtis. O jeigu atsidarai langus, duris, kad oras judėtų, būtų skersvėjis, tuomet visai smagiai jautiesi. Tiesa, rugpjūtį bus dar keliais laipsniais daugiau, todėl per anksti girtis, kad oras nevargina :) Ko reikia pasisaugoti, tai saulės, nes ji vidurdienį būna beveik zenite ir labai greitai nudegina. Jeigu oda po žiemos balta, tai užtenka ir pusvalandį lauke pasivaikščioti, kad grįžtum raudonas.

Tikriausiai sugedęs termometras, nes rodo vien trejetus…

O dabar apie grybus. Sugalvojau apie juos parašyti, nes pastaruoju metu kone kasdien valgau. Pagrindinė priežastis, kad šaldytuve guli visas maišas sojų padaže marinuotų šitake grybų. Jie bene populiariausi Japonijoje.

Grybų žmonės valgo nemažai: deda į sriubas, daro užkandžius, padažus. Pagrindinės yra trys rūšys: šitakė, enokitakė ir eringi, bet parduotuvėse galima užtikti ir keletą retesnių. Šiaip ar taip, baravykų, rudmėsių ir kitų lietuviškų grybų kažin ar pavyktų rasti, todėl jų valgiais galima nesunkiai nustebinti atvykėlius iš Japonijos :)

Šitakė

Šitakės primena pievagrybius. Randamos ant negyvų medžių, todėl auginamos grybiena apsėjus nedidelius rąstelius. Čia filmukas kaip tai daroma:

Enokitakė

Enokitakės (lietuviškai – juodkotė ugniabudė) grybai nedideli, visada parduodami tankiais pundeliais. Taip pat mėgsta pūvančius medžius, bet auginamos ne ant rastų, o indeliuose su pripiltom drožlėm.

Eringi

Eringi yra didžiausias ir, bent jau man, skaniausias iš visų trijų čia minėtų grybų. Apie auginimą filmuko neradau, todėl ir pats gerai nežinau, kaip tai daroma. Tikriausiai panašiai kaip pievagrybius.

Grybus žmonės čia parsineša ne tik iš parduotuvių. Panašiai kaip su bambukų ūgliais, yra entuziastų, kurie daro išvykas į miškus grybauti. Kad ir šis besidžiaugiantis savo radiniu:

Posted 2012/07/17 by linasd in Japonija

Tagged with ,

6 responses to “Ne rudmėsės ir baravykai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Vakar pirmąkart (sąmoningai) ragavau geltonųjų enoki(takių). Gaminau lietuviškai (daug svogūnų, cukinija, bulvės, enokiai), kramtosi panašiai kaip voveraitės, bet pastarosios aromatingesnės, man rodos. Bet kokiu atveju, smagu buvo pabandyt :) Pasidairysiu eringių, įdomu.

  2. Iki vakar dienos laukiau eringi pardavimo akcijos, sulaukiau, kepiau, patiko (primena baravyko kotą). Šiandien norėjau nusipirkti DAUG, bet akcija baigėsi… :)

  3. Aš domiuosi grybais ir juos labai mėgstu, bet apie tokius dar nebuvau girdėjusi :D

  4. Pirkau turguje, kur pardavineja pievagrybius. Pagaminau, paragavau, skonis geras, bet pradejo skaudet skrandi :). Gal todel, kad valgiau ir galvojau ar nebus vienkartiniai :D. Seimai nedaviau, likusius sumeciau i saldymo kamera. Kaip suprantu tai nera nuodingi grybai, gal teks istraukt ir dabaigt :D

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: