Tama upė, Džindaidži ir gyvūnėlių kapinės   Leave a comment

Užvakar prisiruošiau su dviračiu numinti 4-5 km iki artimiausios didesnės upės. Vadinasi ji Tama ir yra viena iš pagrindinių Tokijuje. Nors pasitaikė graži diena, bet žmonių prie jos beveik nebuvo. Apskritai Japonijoje nestipri laiko leidimo prie vandens kultūra. Toks dalykas kaip gulinėjimas ant užkloto, pasimaudymas ir vėl gulėjimas yra tikra retenybė. Kad žmonės plaukiotų ežeruose ar upėse irgi nepamatysi. Kai pernai nuvykau iki vandenyno, buvau beveik vienintelis šiaip besimaudantis, visi kiti – banglentininkai, o pažįstami neseniai grįžę iš pietinių Japonijos Okinavos salų taip pat stebėjosi, kad paplūdimiai tušti, nėra besideginančių ar kitaip tingiai laiką leidžiančių. Kad jau taip, susilaikiau nepaplaukiojęs Tamoje, nors diena buvo karšta, o upė atrodė švari ir gaivi. Panašu, kad praleidau gerą progą pabūti išsišokėliu užsieniečiu :)

Tama upės ženklas, kažkodėl atsuktas nuo upės į kelią, o ne atvirkščiai.

Grįžtant pakeliui buvo Džindaidži šventykla, apie kurią jau kažkada anksčiau rašiau. Viskas ten po senovei, gal tik porą naujų vietų užėjau.

Medžio raižiniai yra vienas gražiausių dalykų daugumoje šventyklų.

Sėdėtojas

Įdomiausias praeitą kartą nepastebėtas dalykas buvo šventyklos pakraštyje esantis naminių gyvūnėlių krematoriumas ir urnų saugykla. Kadangi augintinių turėjimas Japonijoje yra itin svarbus užsiėmimas, aplinkai tai sukasi ištisos verslo šakos. Vieni veisia madingas veisles, kiti prekiauja augintinių rūbais, treti steigia šunų grožio salonus, o šventyklos arba privačios įmonės pasirūpina kremavimu ir laidojimo apeigomis.

Kortelės prie gyvūnėlių šventyklos su prisiminimais, palinkėjimais.

Po kremavimo likusius gyvūnėlio pelenus galima laikyti namuose, specialiose kapinėse arba urnų saugyklose. Kalbant apie pastarąsias, Džindaidži siūlo kelis variantus, pradedant nuo mažos vietelės lentynoje ir baigiant atskira spintele, už kurią teks pakloti virš 4000 eurų + metinį mokestį.

Laidojimo apeigos:

Laidojimo namų ir kapinių reklama:

Manau, kad Lietuvos bažnyčiai yra ko pasimokyti iš budistų ir į sąrašą prie prekybos centrų šventinimo vertėtų įtraukti ir su augintiniais susijusių paslaugų :)

Paskutinė aplankyta vieta po Džindaidži šventyklos buvo netoliese esanti suvenyrų gatvelė:

Vėjo varpeliai.

Posted 2012/07/15 by linasd in Japonija

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: