Šios savaitės pradžioje buvau nuvykęs iki Tokijo rytuose esančio Ueno rajono. Universitetas užsienio studentams parūpino kvietimus į filharmoniją, todėl pagrindinis tikslas buvo aplankyti ten esančią koncertų salę Tokyo Bunka Kaikan ir pasiklausyti koncerto. Bet prieš tai dar užsukau į netoliese esančią Sensodži šventyklą ir gatvę, kurią vadinu „virtuvės“, nes joje dešimtys, o gal ir šimtai su maistu susijusių parduotuvėlių.

Bet iš pradžių eikime į šventyklą. Link jos vedanti gatvė taip pat teminė – pilna religinės atributikos parduotuvėlių. Šioje galima įsigyti namuose laikomų šintoistinių altorėlių.

O čia perkant dešinėje esančią bodisatvą, altorėlį tikriausiai duoda nemokamai.

Einant tarp namų vis išnirdavo ir naujasis Tokijo pasididžiavimas – 634 metrų Tokyo Sky Tree bokštas. Tai antras pagal aukštį pastatas pasaulyje, bet nepasirodė kaip labai didelis… Su juo dabar pilna įvairių suvenyrų, o sekančią dieną po to, kai padariau šią nuotrauką, įvyko oficialus atidarymas. Kada reikės apsilankyti ir iš arčiau apžiūrėti.

Sensodži šventykla yra viena iš populiariausių Tokijuje (labiausiai dėl to, kad seniausia), tad gal jau iki šiol esat matę vieną ar kitą nuotrauką su ja.

Sensodži buvo įkurta 7 amžiuje, bet per karą sugriauta ir po to iš naujo atstatyta. Pastatai nėra kažkuo labai išskirtiniai, bet aplankyti verta.

Kelias minutes paėjus nuo Sensodži galima rasti minėtąją virtuvės gatvę. Kilometrą ar daugiau abiejose jos pusėse yra vien tik su maisto ruošimu ir patiekimu susijusios parduotuvės.

Daug įvairiausių indų, pradedant tradiciniais japoniškais ar vakarietiškais, ir baigiant brangiais vienetiniais.

Plastikinis maistas tam, kad restoranai galėtų parodyti, kaip atrodo jų meniu. Tokias maisto imitacijas gali pagaminti ir pagal specialų užsakymą.
Tai iliustruojantis video su vieno restorano vitrinos vaizdais.

Apžiūrėjęs gal tik trečdalį gatvės, patraukiau link filharmonijos. Tą vakarą grojo Šumaną, Franką ir Vagnerį. Pastarasis paliko didžiausią įspūdį, o likę du labai nesužavėjo. Kaip bebūtų, vakaras neprailgo, visada smagu paklausyti gyvo simfoninio orkestro. Su Vagneriu ir pabaigsiu, gal patiks ir jums.
Parašykite komentarą