Tama ir Nogava   Leave a comment

Beveik ištisai tris dienas lijęs lietus vakar pagaliau nustojo ir leido pasidžiaugti gražia vasariška diena su +25 šilumos. Pats tas sėst ant dviračio ir kažkur važiuoti. Labai toli nenumyniau, tik pasidairiau po aplinkines vietoves: užsukau į už kelių kilometrų esančias dideles Tama kapines ir visai pašonėje esantį, bet lig šiol dar neapžiūrėtą, Nogavos parką. Žemėlapyje tai atrodo taip (už tai ačiū Google Maps):

Kairėje išsiskiriantis plotas yra kapinės, o dešinėje – maniškis universitetas ir jo pašonėje esantis Nogavos parkas. Žodžiu, viskas čia pat. Mastelis toks, kad ilgoji kapinių kraštinė siekia apie 1,3 km.

Kapinės iš arčiau. Jos vienos iš didesnių Tokijuje, įkurtos po karo, sujungus kelių atskirų kapinių plotus. Palaidota daug garsių žmonių: politikų, rašytojų, menininkų, mokslininkų. Nuotrauka matomai daryta pavasarį, nes pakelėse baltai žydi sakuros.

Pagrindiniai vartai su pavadinimu.

Viduj daug žalumos, per vidurį eina keli platūs keliai.

Kapai kaip kapai. Yra labiau prižiūrėtų, yra ir žolėm apaugusių. Žmonės su kibiriukais vaikšto, augalus laisto, ravi, gėles dėlioja.

Vieni kapai kuklesni, kiti apstatyti visokiomis įmantrybėmis, kaip kad šinto vartais, akmenimis, įrengti mauzoliejai.

99% mirusiųjų Japonijoje yra kremuojami, todėl į kapus įdeda tik urnas su pelenais. Jeigu kam įdomu, išsamiau apie laidotuves Japonijoje galite pasiskaityti čia.

Vėl iš paukščio skrydžio. Viršuje žalesnė universiteto teritorija (ne visa, dar į dešine tęsiasi), su raudonai apibrėžtu mano medžiuose paskendusiu bendrabučiu ir žaliai apibrėžtu centriniu pastatu, kur vyksta dauguma paskaitų. Kur baigiasi miškai, prasideda parkas. Vingiuojanti linija – Nogavos upė, o per vidurį einanti tiesi linija – greitkelis. Parkas padalintas į dvi dalis, bet per kelią yra keli tiltai, kuriais galima pereiti iš vienos pusės į kitą. Įdomi detalė, kad ši parko teritorija anksčiau priklausė universitetui ir buvo iš jo perpirkta 1974 metais.

Parkas niekuo per daug neišsiskiriantis, tik ramesnis nei esantys centriniame Tokijuje.

Išskyrus tik “barbekiu“ vietą, kur visi susigrūdę kepė maistą.

Šeštadienį buvo valstybinė Vaikų diena, iškeltos ją simbolizuojančios karpių vėliavos. Klegančių vaikų taip pat daug, ypač prie upės, besitaškančių vandenyje.

Parko dalis, kuri arčiausiai universiteto, paversta į mini rezervatą. Galima pasivaikščioti nutiestais takeliais, apžiūrėti augalus.

Kai gyveni tokioj gamtos apsupty, nelabai ir jaučiasi, jog esi bene didžiausiame pasaulio mieste :)

Posted 2012/05/06 by linasd in Japonija

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: