Čičibu, Nagatoro ir Kavagoe (2)   1 comment

Tęsinys…

Viešbutyje valandžiukę atsipūtus, ėjome valgyti vakarienės. Ši buvo tradicinė japoniška, susidedanti iš daug valgių, kurių atneša po kelis kąsnelius atskirose lėkštutėse. Suvalgius vieną, atkeliauja kitas, tada dar vienas, ir dar vienas... Šį kartą buvo dešimt (priklausomai kaip skaičiuosi), bet gali būti ir dar daugiau. Nuotraukoje pirmasis patiekalas: daržovės, miso, jūros žolės ir keptas tofu.

Čia pat kiekvienas turėjo po dubenėlį ant žvakių ugnies kaistančios sriubos. Maniškė buvo su kelių rūšių grybais, tofu ir daržovėmis. Turiu pagirti, kad paprašius veganiškų valgių visus labai išradingai pritaikė.

Juba (sojos pieno valgis) ir augalinė žele „konjaku“.

Kopūstai, lotoso šaknis ir vėl konjaku. Viskas miso padaže.

„Tempura“ - grybai ir paprika tešloje.

Kelios virtos daržovės.

Ryžiai ir marinuotos daržovės.

Soba makaronai su varnalėšos šaknimi.

Pabaigai žalia arbata su kepintais ryžiais.

O desertui melionas. ... Viskas labai skanu, švelnaus japoniško skonio. Viena iš geriausių vakarienių, kokią teko valgyti Japonijoje :)

Po vakarienės visi išsiskirstė kas sau. Atsikėlus ryte pasimatė, kad oras truputį pasitaisė, nebelynojo. Tas pats miesto vaizdas pro balkoną.

O čia - į kalno pusę su vietiniais daržais.

Tenka grįžti prie maisto ir parodyti viešbučio pusryčius su nato, ryžiais, tofu, ridikėliais, jūros žolėm ir kitokiais skanumynais.

Palikę viešbutį, iš Čičibu grįžome atgal į Nagatoro, nes liko neapvaikščiotų vietų.

Išbandėm kelis ženklus, kur su telefonu nufotografavus specialų logotipą, galima gauti keliomis kalbomis informaciją apie tai, ką ten ženklas rodo.

Kiek paėję pasiekėme žalią upę ir jos uolėtą pakrantę. Vasarą čia galima paplaukioti valtimis.

Tokios uolos tęsiasi palei visą pakrantę.

Dar kiek pavaikštinėję grįžome į stotį ir pajudėjome atgal link Tokijo. Pakeliui sustojome į dar vieną miestą - trečdalį milijono gyventojų turintį Kavagoe. Pasivaikščiodami priėjome ramesnę gatvelę, kur stabtelėjome papietauti. Štai šiame restoranėlyje, nuotraukoj matosi iškabos :)

O čia įėjimas.

Nepaisant savotiškos išorės, viduje buvo visai jauki japoniškai vakarietiška aplinka ir nemažai be mūsų papietauti norėjusių žmonių.

Interjero dalelė.

Ir paskutinis kelionės valgis - spagečiai su daržovėmis.

Po pietų sėdom į miesto autobusą, kuris nuvežė iki Kavagoe pažibos - senamiesčio. Jame daug senoviškai atrodančių namų (tik neaišku kiek jie iš tikro seni), žmonių taip pat netrūksta, o pagrindine gatve dar ir mašinom leidžia važiuoti, todėl buvo nemaža grūdalynė.

Visas įdomumas mažesnėse gatvelėse, kurios ramios, su suvenyrų pardavėjais.

Karštų bandelių su pupelių uogiene ir saldžiomis bulvėmis pardavėja.

Marinuotų daržovių atstovas.

Jau ne kartą šiame bloge minėtos slyvos.

Įvairūs sausainiukai ir saldainiukai.

Ryžių traškučiai.

Privaikštinėję sulaukėm autobuso (tik ne tokio puošnaus) ir patraukėm atgal į stotį. Pakeliui pabaigėm užpildyt paskutinius klausimyno puslapius ir atsisveikinę išsiskirstėm kas sau.

Kadangi esu papirktas skaniu maistu ir įdomiom ekskursijom, tikriausiai nebūsiu labai objektyvus, bet esantiems Tokijuje ir turintiems vieną laisvą dieną, tikrai siūlyčiau aplankyti mano čia aprašytas vietas. Atšilus orams ir sužaliavus gamtai, jos turėtų atrodyti dar įspūdingiau. Iš tikro, pačiam knieti ten dar kartą sugrįžti vasarą arba rudenį.

Posted 2012/03/13 by linasd in Japonija

Tagged with

One response to “Čičibu, Nagatoro ir Kavagoe (2)

Subscribe to comments with RSS.

  1. Atgalinis pranešimas: Tokijo šiaurės vakarai |

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: