Kiek darnumo konferencijose apie darnumą?   1 comment

Vakar ir užvakar leidau laiką Tokijo centre esančiame Jungtinių Tautų Universitete, kur pasisiūliau savanoriauti rengiant su darniuoju vystymusi susijusią konferenciją. Pagrindinis jos organizatorius buvo gan šviežiai įkurta organizacija Katerva, siekianti vienyti darniuoju vystymusi besidominčius žmones. Jeigu atsidarysite jos puslapį, pamatysite, kad ten informacijos nelabai daug ir ji gan abstrakti, akcentuojanti kovą su „globaliais iššūkiais“, o kas jie tokie, kaip ta kova vyksta ir kuria linkme ji veda, nelabai aišku. Panaši buvo ir konferencija, bent man pasirodžiusi truputį aptaki ir be aiškesnių kontūrų.

Ryte laukiam hole pirmųjų svečių.

Į konferenciją prigužėjo apie 150 žmonių, daugiausiai įvairūs verslininkai. Tarp jų buvo gal 20 VIP’ų, kurie sakė kalbas, dalyvavo diskusijose. Tuo tarpu mes, plius minus 20 savanorių, turėjome prižiūrėti, kad viskas vyktų sklandžiai. Pirmą dieną jau buvo išsiaiškinę visą eigą, pasiskirstę užduotis, todėl nebuvo nieko sudėtingo. Kiekvienas turėjome po vieną ar du VIP’us, kuriuos reikėjo prižiūrėti ir jiems padėti. Maniškiai pasitaikė savarankiški: vienas prasmuko nepastebėtas tarsi nindzė, o kitas atvyko anksčiau nei sutarta, todėl irgi pats užlipo laiptais į antrą aukštą iki salės. T.y. tas prižiūrėjimas buvo simboliškas, daugeliui jo nereikėjo.

Kadangi veiklos nebuvo itin daug, galėjau pasėdėti pačioje konferencijoje ir paklausyti pranešimų. Pirmiausia, kaip visada, buvo įvairūs pasveikinimai, o tada projektų, kuriuos Katerva po pietų apdovanojo, pristatymai. Šie buvo iš įvairių sričių, nuo mažų iniciatyvų, kaip kad studentų išradimo su saulės energija sterilizuoti medicininius instrumentus, arba knygos The China Study vertimo į japonų kalbą, iki didesnių kompanijų, kaip kad Nissan ir jos elektromobilio LEAF. Visko neišklausiau, nes į pabaigą teko išeiti padėti ruoštis pietums.

Juos suruošėm ant stalų pridėlioję visokiausių parduotuvinių dėžučių su jau paruoštais užkandžiais ir dalindami veganišką sriubą, kurią atvežė jau išvirtą vienas restoranas. Čia pasimatė vienas „darnumo“ požymis, nes visas maistas buvo supirktas iš bene didžiausio Tokijo užsienietiškų produktų prekybos centro, todėl atvežtas iš visų pasaulio kampelių, o ir nesezoniškas. Pavyzdžiui, obuolių sultys, džiovintos spanguolės ir riešutai iš Amerikos, šilauogės iš Čilės, braškės dar iš kažkur, vanduo buteliukuose iš Prancūzijos, mėsiški valgiai. Man pažiūrėjus į tokį stalą kyla disonansas su „darnumo“ sąvoka, bet organizatoriai tikriausiai buvo per daug kitais dalykais užsiėmę… O galėjo vietoje spanguolių iš Amerikos nupirkti dabar kaip tik parduotuvėse pasirodančių vietinių džiovintų persimonų ir pan.

Kaip bebūtų, svečiai maistu liko patenkinti, pabendravo, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis, paspaudė ranką į konferenciją užsukusiai princesei Takamado ir po valandos sugrįžo atgal į salę. Joje įvyko kelios diskusijos su kviestiniais svečiais, daugiausiai apie ekonominę darniojo vystymosi pusę. Per jas išlindo kelios įdomesnės mintys, parodžiusios, kad verslas yra verslas, einantis paskui pelningas šakas. Tiek Nissan, tiek Hitachi, tiek ir Solar Frontier (vieni didžiausių saulės elementų gamintojų Japonijoje) atstovai teigė, kad visos inovacijos vykdomos turint galvoje jų atsipirkimą, todėl tai, kad dalis naujovių būna mažiau kenksmingos aplinkai, yra labiau sutapimas, nei apgalvotas siekis. Žinoma, tas sutapimas vėliau gali būti stipriau išryškinamas, pridedant prie gaminio žodelius eko, žalias ir panašiai. Šiaip ar taip, vartojimo skatinimas išlieka verslo pagrindiniu taikiniu, o ar tai gali būti darnu, ar ne, niekas tokio klausimo per daug ir nekėlė. Todėl šie pakalbėjimai ir pasirodė aptakūs, nebuvo tarp dalyvių pakviesta kritiškesnes idėjas turinčių žmonių, o klausimų/atsakymų laikui buvo paskirtos tik kelios minutės ir per jas jokia įdomesnė diskusija neišsivystė.

Kitas konferencijos „darnumas“ buvo tame, kad nemažai jos dalyvių suskrido į Tokiją iš įvairių valstybių tik tam, kad padarytų 20 min. pranešimą arba šiaip pasiklausytų kitų. Neatrodo, kad labai darnu dėl pusdienio atskristi iš Londono ar Niujorko. Atsveriant tai buvo surengti du pranešimai per Skype, bet organizatoriai kelis kartus užsiminė, jog gaila, kad tie žmonės negali būti čia su mumis, vietoje to, jog pasigirtų, kaip inovatyvu išvengti konferencinių skrydžių technologijų pagalba.

Renginio kulminacija buvo apdovanojimai už pasiekimus darniojo vystymosi srityje, po kurios savanoriams beliko sutvarkyti ant stalų paliktus popierinius kavos puodelius bei salę, kur vyko pietūs, ir atsisveikinus vykti namo.

Kad šis įrašas nenuskambėtų pernelyg kritiškai, pagirsiu organizatorius, kad viskas vyko daugmaž sklandžiai, visi žmonės buvo draugiški, supratingi, užsimezgė kelios pažintys, o galiausiai buvo įdomu pamatyti tokio renginio „virtuvę“ ir įgauti patirties, ką daryti yra gerai ir į ką nepakenktų atkreipti didesnį dėmesį.

Posted 2012/03/08 by linasd in Japonija

Tagged with

One response to “Kiek darnumo konferencijose apie darnumą?

Subscribe to comments with RSS.

  1. Iseitu visai idomus baigiamasis pranesimas is tavo kritiniu pastebejimu :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: