Enošima   3 comments

Penktadienį įsigijau telefoną. Štai šį – LG Optimus Chat. Paprastai telefonai čia būna pririšti prie tiekėjo, kurio ryšiu nusprendi naudotis, todėl ieškojau, kur rasti „laisvą“, kad veiktų ir grįžus Europon ar keliaujant po Aziją (jeigu tik tą darysiu). Galiausiai radau vieną firmelę, kur siūlė tiek neblogą pasirinkimą, tiek ir įkandamas kainas. Šiuo metu dar neturiu japoniškos SIM kortelės, tad telefonas veikia kaip šiaip delninis kompiuteriukas.

Visko nespėjau per porą dienų perprasti, bet jau radau kelias geras japonų kalbai mokintis skirtas programėles, anglų-japonų žodyną ir dar šio to kito naudingo. Kurią dieną apie tai atskirai parašysiu :) Taip pat iš karto susidėjau Japonijos žemėlapį, mat telefone yra GPS ir labai patogu žinoti, kur esi, ypač kai daug važinėju su dviračiu.

Kad jau su GPS ir nebaisu paklysti, nusprendžiau šiandien padaryti ilgėlesnę kelionę. Čia vis dar laikosi karščiai (saulėta ir dieną apie +30), o tokiu oru man tiek vienas galvoj – maudytis. Tad pradėjau ieškoti, kur yra kokia artimiausia vieta, kur tai galėčiau padaryti. Pirma problemėlė ta, kad Japonijoj nėra populiaru plaukioti atvirame vandenyje. Visi eina į pirtis, baseinus ir pan. Jeigu pravažiuoji pro upę, pakrantėse žmonės kažką veikia, kai kurie deginasi, bet vandenyje nė vieno (nors krantas geras, o vanduo neatrodo koks nors blogas). Tad tokių populiarių ežerų ar upių aplink Tokiją nelabai ir yra. Belieka pajūris. Paplūdimių čia nemažai, telieka išsirinkti norimą. Artimiausias už maždaug 50km, kas man nepasirodė labai daug ir nutariau važiuoti su dviračiu. Štai maršrutas:

Nors Tokijas yra pakrantėje, bet jos visos užstatytos uosto reikmėms. Artimiausias atviras pajūris prasideda pavažiavus į pietus, ten kur baigiasi mėlyna linija. Paplūdimys, į kurį važiavau, yra prie Fudživaros miesto (netoli senosios sostinės Kamakuros), daugelio žinomo dėl Enošimos salos. Tokį maršruta pasirinkau dėl paprastos priežasties – paprastumo. Tereikėjo atsiminti dviejų kelių numerius ir visą laiką jais važiuoti tiesiai. Tiesa, dėl to numyniau keliais kilometrais daugiau – apie 55 į vieną pusę. Bet artimesnis kelias būtų buvęs daug painesnis.

Pats procesas niekuo neypatingas ir net sakyčiau nuobodus: visi 55 km ėjo per nesibaigiančius miestus – namai, namai, namai ir kas keli kilometrai po ženklą, kad štai atvykote į kitą miestą. Nors tikėjausi, kad bus atviresnių vietų, kažkiek gamtos, teko nusivilti. Kitais kartais jau nenorėčiau tokiu „kraštovaizdžiu“ keliauti, norisi kažko įvairesnio. Tipiškas vaizdelis:

Vienintelė atviresnė vieta buvo kertant tiltą per upę:

Na, ir dar pora įspraustų ryžių laukelių. Šis su kaliausėm, kurio baido kažką, kas kęsinasi į ryžius:

Po kokių keturių valandų mynimo, kirtau dar vieną tiltą per upę ir jau pakvipo vandeniu.

Netrukus pasirodė ir jis – Ramusis vandenynas:

Palei visą pakrantę nutiestas platus kelias, tad paplūdimys įrėmintas betoninės sienos:

Žmonių nebuvo daug. Beveik visi su banglentėm, o tolėliau matėsi ir pulkas būriuotojų. Tokių kaip aš, atėjusių pasimaudyti, vos vienas kitas.

Krantas smagus, gilėja labai iš lėto, vanduo pakankamai vėsus, kad atsigaivintum… Taip porą valandų ir praleidau – paplaukioji, išlendi, apdžiūsti, pavaikštai pakrante, vėl eini plaukiot. Smagu, tik kad spiginant saulei vandens vėsa dingsta už kelių minučių.

Kiek atsidžiaugęs pavažinėjau po miestelį, bet nieko labai ypatingo neužtikau. Paplūdimiai dar tęsiasi į abi puses, bet juose nebuvo itin daug žmonių. Panašu, kad vasaros sezonas jau pasibaigęs. Minios traukė tik į pagrindinę miesto įžymybę – Enošimos salą.

Iki jos nutiestas tiltas, tad galima tiesiog pėsčiom nueiti. Daugelis atvyksta apžiūrėt saloje esančio botanikos sodo, šventyklos ir užlipt į apžvalgos bokštą. Aš, prisipažinsiu, patingėjau ir nenuėjau nė į vieną iš šių vietų. Žmonių saloje buvo tikrai daug, reikėjo lipti į kalną, o dar laukė grįžimas atgal į Tokiją… Todėl praleidau dar porą valandų ramiai, darydamas tai, dėl ko ir atvykau – lindėdamas jūroje ir sėdėdamas ant smėlio. Manau, kad dar bus progų į Enošimą užsukti ir kada nors ateityje.

Išvykau kylant saulei, apie 5 val. ryte, o grįžau jai jau besileidžiant, apie 18 val. Kuriam laikui kelionių užteks :)

Posted 2011/09/10 by linasd in Japonija

Tagged with ,

3 responses to “Enošima

Subscribe to comments with RSS.

  1. “tiek ir įkandamas kainas“ – o man idomu kiek kainavo? :)))
    Apie ~50km i viena puse jau sis tas. Nezinau ar pasiryzciau… :D
    Kaip Japonijoje su deginimusi? t.y, jie nori idegt ar vis delto kaip Korejoje nori buti balti?

    Jevgenijus
    • Kaina parašyta tam puslapį, kur nuoroda: ¥15,750 arba ~500LT arba 220 000원 :-) Kadangi telefono gimtoji šalis Pietų Korėja, gal pas tave ir pigiau būtų galima rasti.
      Japonijoj pusiau deginasi, pusiau ne. Atrodo, kad mažiau kas slepiasi po skėčiais, nėra tiek populiarios tos ilgu tamsintu snapu kepurės.

  2. Atgalinis pranešimas: Tokijo šiaurės vakarai |

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: