Bandau susiorientuoti   2 comments

Vakar ir šiandien universitete visokios orientacijos – kur kas yra, kaip kas daroma, kur kokiu atveju kreiptis ir pan. Visose net ir nebuvau, nes nepasirodė aktualu, o ir tos, kurias aplankiau, nebuvo ypatingai informatyvios. Tik tiek, kad galima susipažinti su studentais ir kai kuriais dėstytojais. Vienas iš jų buvo man visiems trejiems metams priskirtas vadovas, padėsiantis suformuoti tyrimą ir jį sėkmingai apginti. Pasirodė kaip labai malonus žmogus, turėtų būt smagu bendrauti.

Iš didesnių darbu buvo tik vienas – vakar vykęs japonų kalbos testas, pagal kurį paskiria į atitinkamą lygį. Iš esančių šešių pakliuvau į ketvirtą. Sakyčiau, kad pats tas. Su gramatika man gal ir nieko, bet hieroglifus labai reiktų pasikartoti, o ir kalbėti laisviau galėčiau… Žodžiu, bus naudinga. Kursai gan intensyvoki, po dvi valandas kasdien, tad turėčiau neblogai pasistūmėti į priekį.

Porą šiaip įdomesnių dalykų, iš universiteto tvarkos. Pirmiausia, mokslo metai suskirstyti į tris semestrus: rudens, žiemos ir pavasario. Kiekvieno pradžioje reikia pasirinkti naujus dalykus, o pabaigoje jau išsilaikyti egzaminus. Todėl kiekvienas kursas būna trumpesnis, bet jų per metus galima turėti daug daugiau, nei universitetuose su dviem semestrais. Ar čia pliusas, ar minusas, dar nežinau.

Antras tas, kad kaip doktorantas turėsiu kone tik vieną dalyką – tuos pačius tik ką minėtus japonų kalbos kursus. Antrasis, kaip supratau, tarsi ant popieriaus – turi pavadinimą (Advanced research), už jį duoda kreditus, bet iš tikro reikės tik vaikščioti į asmeninius susitikimus su vadovu, kada nori ir kiek prireikia. Universitetas neapkrauna, duoda pakankamai daug laisvės, tik reikia mokėt ja efektyviai pasinaudoti.

Be orientacijų universitete bandžiau susiorientuoti kaip iki jo atvažiuoti su dviračiu. Nuo Nakano, kur dabar esu, iki Mitakos, kur universitetas, yra apie 12-13 km. Galvojau, kad laisvai per valandą nuvažiuosiu. Susiradau žemėlapyje aiškiausią maršrutą, viskas kaip ir paprasta. Dėl visa ko pirmadienį išvažiavau dviem valandom anksčiau ir buvo pats tas, nes kažkur ne taip pasukau ir teko paklaidžioti, padaryti nemažą lankstą. Grįždamas ir vėl nesugebėjau parvažiuoti tiesiausiu keliu, užtat prasukau pro kelias Tokijo vietas, kurios dar nebuvo aplankytos ir savotiškai įdomios. Šiandien į priekį vėl tas pats – susiduria keli keliai, aš nežinau kuris teisingas, nuvažiuoju į šoną, bet jau geriau, universitetą pasiekiu per valandą 15 min.. Grįžimas pagaliau be trikdžių ir sutelpu į valandą. Rytoj, tikiuosi, jau būsiu galutinai „atkalęs“ (tiksliau, „atmynęs“) maršrutą.

Kodėl lengva Tokijuj paklysti? Nes: 1) gatvės be pavadinimų (išskyrus didesnes); 2) paini adresų sistema, kuri neleidžia lengvai susivokti net turint žemėlapį; 3) gatvės neperkrautos kelio ženklais, daug kur nežinant kelio jų tikrai galėtų būti daugiau.

Kaip nepaklysti? Patirtis parodė, kad reikia 1) orientuotis pagal didesnes gatves, kurios turi pavadinimus; 2) atsiminti svarbių sankryžų pavadinimus (čia jos beveik visos su vardais, tik dažnai jie užrašyti vien tik su hieroglifais); 3) klausti žmonių (man per pastarasias dvi dienas teko keturis kartus); 4) ieškoti žemėlapių, kurie gan reti, bet būna vienur kitur iškabinti ir ant jų pažymėta vieta, kur esat (aišku, galima kokį smulkesnį ir su savim tampytis); 5) jeigu visai blogai, važiuoti iki artimiausios metro stoties ir tada minti pagal traukinių stoteles (arba maršrutą iš anksto padėlioti pagal jas); 6) tinginiškas variantas: įsijungti savo mandrajį telefoną su GPS ir jis viską parodys. Gal vieną dieną ir aš šeštu pasinaudosiu… :)

Kad nebūtų tik tekstas, pora nuotraukų iš vienos dviračių stovėjimo aikštelės universitete. Apleisti dviračiai arba kaip atrodytų visas Tokijas po metų, jeigu dingtų visi žmonės:

Beje, čia kasmet vieną dieną ima ir surenka visus paliktus dviračius. Laiko juos savaitę ar dvi ir jeigu neatsiranda šeimininkai, kažkur padeda. Tik nežinau kur. Vidinėj universiteto sistemoj buvo laiškas, prašantis išdalinti tokius dviračius naujiems studentams, o ne jais atsikratyti. Ar tas laiškas kažką pakeitė, irgi nežinau. Matyt reikia dar pasiorientuoti…

Posted 2011/09/06 by linasd in Japonija

Tagged with , ,

2 responses to “Bandau susiorientuoti

Subscribe to comments with RSS.

  1. Lyginant su Seulu, ar Tokijas painesnis, nes kol kas Seule nelb sudetinga orientuotis. Su dviraciu dar nebandziau, bet gal kuria diena iseis.

    Jevgenijus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: