Lėktuve

Trumpai apie pačią kelionę. Taip sutapo, kad abu šalia sėdėję žmonės buvo kažkuo artimi. Pirmiausia, skrendant į Kopenhagą, sutikau močiutę, 10 metų gyvenančią Amerikoj pas savo vaikus ir įdomiai pakalbėjau apie išeiviją, Amerikos įdomybes, keliones, o nusileidus padėjau surasti jungiamąjį skrydį. Tuomet į Tokiją gavau kaimynę, kuri prieš porą metų baigė doktorantūrą Oxforde, o dabar dėsto anglų kalbą ir antropologiją Keio universitete. Vėl buvo apie ką pakalbėti, pradedant mokslais ir baigiant skirtumais tarp Japonijos ir Europos. Žodžiu, nė vienas skrydis neprailgo.

Iš pačio lėktuvo ypatumų, tai SAS nusileidžia prieš tai išbandytiems KLM. Pastarieji tvarkingesni, siūlo daugiau gėrimų, pas juos patogesni priešais esantys ekranėliai (tarkime, galima pasirinkti, kokį filmą nori žiūrėti, jį sustabdyti, prasukti į priekį/atgal, o SAS leidžia kiekvieną filmą ratu, todėl reikia gaudyti, kada kurio pradžia). Be to, su maistu SAS pasišiukšlino: buvau užsisakęs veganišką maistą (taip vadinamą VGML), o skrydžio gale duodamiems pusryčiams atnešė sūrio, pieno, jogurto, tad teko pasitenkint a la prancūžiškai – bulkute su džemu. Bet pietūs buvo skanūs, tad juos ir paviešinu :-)