Paskutinės dienos   Leave a comment

Beliko vos kelios dienos kai teks atsisveikinti su Pietų Korėja ir traukti atgal Lietuvon. Mielai pabūčiau ilgiau, iki semestro galo, bet magistrinio gynimas birželio 1 d. verčia pakoreguoti planus ir sugrįžti ankstėliau. Šiaip ar taip prabuvau čia 3/4 laiko, kurį praleis kiti mainų studentai, su dėstytojais susitariau dėl nuotolinių atsiskaitymų, neigiamų pažymių dėl to neparsivešiu, universitetas irgi nepanikuoja, kad anksčiau išvykstu. Žodžiu, viskas tarsi būčiau ilgiau, tik tiek, kad nevaikščiosiu į paskaitas ir apskritai negyvensiu Seule.

Pasiruošimai grįžimui namo tikriausiai visiems pažįstami: ką parvežti? kokios lauktuvės būtų įdomios? kiek ko tilps į lagaminą? ko čia nepamiršus? kam atiduoti paskutinius likusius lietuviškus saldainius? ar nesuges kimči kol parskris tuos tūkstančius kilometrų?.. Nors per tris mėnesius pats apsipranti prie korėjietiškos aplinkos, prieš grįžimą vėl pradedi galvoti, kas čia yra neįprasto ir kuo būtų galima nustebinti laukiančius Lietuvoje. Galiu tik pasidžiaugti, kad iš Korėjos keistesnių lauktuvių lengviau parvežti nei iš kokios Europos šalies :)

Kalbant apie pirmuosius įspūdžius, korėjiečių kalbos dėstytoja davė užduotį visai klasei surašyti labiausiai į akis kritusius kultūrinius ypatumus. Pasidalinsiu keletu jų.

1. Aštrus maistas.

Apie šitą jau pats ne kartą rašiau. Žinoma, yra valgių, kurie visai neaštrūs, bet didelė dalis populiariausių korėjietiškų patiekalų yra pakankamai užčilinti.

2. Norint mandagiai perduoti daiktus kitiems, reikia naudotis dešinia ranka.

Šito pats kažkaip nepastebėjau ir pats būdamas kairiarankis tikriausiai visada darau priešingai, bet vienai klasiokei pasirodė svarbus dalykas.

3. Korėjiečiai dažniau sako “mūsų“ (우리, uri) negu “mano“ (제, džė).

Tai galima išgirsti gan dažnai, ypač jeigu kalbama apie šeimą arba šalį. Pavyzdžiui, teisingiau sakyti ne “mano šeima“, bet “mūsų šeima“, arba ne “mano močiutė“, o “mūsų močiutė“, arba ne “mano šalis“, o “mūsų šalis“ (iš tikro, 우리나라 (uri nara, “mūsų šalis“) yra 한국 (hanguk, Pietų Korėja) sinonimas, naudojamas net per televiziją). Tai vienas iš požymių, parodantis, kad bendruomeniškumas Korėjoje yra vertinamas labiau nei individualizmas.

4. Vyresnio amžiaus moterys yra panašios savo šukuosena ir aprangos stiliumi.

Kone visos taip vadinamos “adžiūmos“ (아줌마, adžuma, pirmas į galvą ateinantis vertimas gal būtų tiesiog “teta“) čia turi trumpus sugarbanotus plaukus, rengiasi spalvingais drabužiais ir nešioja kepures nuo saulės. Viena nuotrauka iš klasiokės blogo:

5. Artimas bendravimas tarp draugų

Korėjiečiai bendrauja panašiai kaip graikai ar italai – nors pirmą kartą susitikus bus palaikomas atstumas, tarp draugų jis gerokai sumažėja. Todėl čia visiškai įprasta draugiškumą parodyti apsikabinimais ar kitokiais prisilietimais (aišku, nereikia persistengti) :)

6. Neatsiprašinėjimas už smulkmenas

Korėjoj šiuo atžvilgiu panašiai kaip Lietuvoj. Jeigu kas nors metro tave pastūmė, užlipo ant bato ar lipant laiptais niuktelėjo – nesitikėk “atsiprašau“. Jeigu reikia per minią grūstis – grūdiesi ir tiek, nereikia atsiprašinėti. Kitaip tariant, “atsiprašau“ yra palikta didesniems nusižengimams ir šiuo žodžiu nesimėtoma.

7. Ventiliatoriai žudikai

Pietų Korėja tikriausiai yra vienintelė šalis, kurioje plačiai paplitęs įsitikinimas, kad gali numirti ilgesnį laiką pabuvęs kambaryje su įjungtu ventiliatoriumi. Kodėl? Teorijų prigalvota visokių: nuo kūno peršaldymo iki deguonies išnaudojimo. Kai kuriais atvejais jose gali būti dalis tiesos, bet dažnai ji apveliama krūva klaidingų įsitikinimų. Jeigu ką domina, plačiau rasite angliškoj vikipedijoj.

8. Kava

Atrodo, kad korėjiečiai labai mėgsta kavą. Bent jau Seule ant kiekvieno kampo galima rasti kavinę, o jei ne, tai bent jau kavos aparatą. Kai kuriuose nedidelį popierinį kavos puodelį galima įsigyti kone už simbolinę kainą – 150 vonų (~35 centus).

9. Kimči

Įsivaizduokite, kad valgote raugintus kopūstus kasdien bent vieną kartą. Tikriausiai greitai atsibostų. Bet tik ne Korėjoj. Čia jie savus raugintus kopūstus kimči valgo kasdien ir jų su pagrindiniu patiekalu gausite beveik visuose restoranuose.

10. Saulės baimė

Jeigu Lietuvoj pridygę soliariumų, tai Korėjoj jų nerasite nei vieno. Priešingai, čia galima pamatyti žmones saulėtą dieną vaikštančius su skėčiais, kepurėmis nuo saulės arba besidangstančiais tuo, kas papuola po ranka. Įdegis čia tikrai nėra ant bangos, geriau būti pablyškusiam.

****

Bandysiu pažadėti ir, jeigu pavyks, ištesėti, kad čia ne paskutinis įrašas prieš paliekant Pietų Korėją :)

Posted 2011/05/21 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: