Religija Pietų Korėjoje   Leave a comment

Šiandien ryte su keliais mainų studentais nuėjau į netoli universiteto esančią budistų šventyklą, pažiūrėt sekmadieniais vykstančios ceremonijos. Lig šiol nebuvau matęs kažko tokio kaip budistinės “mišios“ ir tiesa sakant nežinojau, ar tokios apskritai būna. Budizmą visada siejau su asmenine praktika, meditacija, savianalize ir pan., todėl niekad į galvą neateidavo mintis, kad budistai galėtų susirinkti ir daryti masines apeigas. Greičiau jau, galvojau, susirinkę jie (čia turiu galvoje eilinius budistus, o ne vienuolius, kurie gyvena griežtesniame ritme) atskirai medituotų, dalis pasikalbėtų tarpusavyje apie savo patirtis, o tokių susiėjimų nevaržytų taisyklės ir formalumai. Šiandienos patirtis parodė kiek vis dar nedaug težinau apie budizmą ir kad reikėtų šią spragą pasistengti užpildyti.

Pagrindinė šventyklos Buda

Ką pamačiau šįryt, priminė katalikiškas mišias, tik čia pasilankstymai, atsistojimai, atsiklaupimai, tam tikri rankų laikymai ir kitokie veiksmai buvo atliekami ne prieš Jėzaus skulptūrą, pakabintą ant kryžiaus, o ant pakylos sėdintį ir monaliziškai besišypsantį Budą. Iš pradžių salėje skambėjo iš įrašo leidžiami žodžiai, po kurių sekdavo pauzė ir susirinkę žmonės puldavo ant kelių (kad būtų patogiau, ant žemės kiekvienas turėjo po pagalvėlę) ir nusilenkdavo. Tada atsistodavo, nuskambėdavo kiti žodžiai, ir viskas kartodavosi iš naujo. Taip truko keliolika minučių (visai gera mankšta, ar ne? :)) Viskas vyko korėjietiškai, todėl pagaudavau tik atskirus žodžius ir bendros prasmės nesupratau.

Po to prasidėjo dainų dainavimas ir sutrų skaitymas. Ant šone esančio ekrano per projektorių rodė tekstus ir jie būdavo tai dainuojami, tai skaitomi. Tarpuose buvo kartojami lankstymaisi, o kartais ir vienas kitas puolimas ant kelių ir žemas nusilenkimas.

Atlikus šią dalį, prie Budos atsisėdo vienuolis ir ėmė skaityti kažką panašaus į pamokslą. Kalbėjo pusvalandį, kalbėjo valandą, kalbėjo pusantros… Vieni žmonės įdėmiai klausėsi, kiti maigė savo išmaniuosius telefonus, o man pačiam kuo toliau, tuo darėsi nuobodžiau. Jeigu būčiau supratęs apie ką kalbama, gal būtų buvę įdomiau, bet galiausiai neiškenčiau ir palikęs nepasibaigusią ceremoniją išskubėjau į bendrabučio valgyklą, mat ji kaip tik buvo trumpam atsidarius pietų metui.

Apie pačią šventyklą: ji įsikūrusi visai naujam pastate ir priklauso Džogė budizmo atšakai, šiuo metu populiariausiai Korėjoje.

Įėjimas su lotoso žibintais

Batų kampelis. Tikriausiai šios šventyklos vienuoliai turi priežodį: "žmonių buvo tiek daug, kad net batai netilpo" :)

Pagrindinė salė ir minėtieji puldinėjimai ant žemės.

Ilgai kalbėjęs vienuolis

Ta proga šiek tiek apskritai apie religijų padėtį Pietų Korėjoje.

Beveik pusė visų gyventojų savęs nepriskiria nei vienai iš religijų. Tarp likusių vyrauja dvi: krikščionybė (~30%) ir budizmas (~20%). Pirmoji yra palyginti naujas reiškinys ir žymesnį augimą patyrė pradedant maždaug 1970 metais ir tebeauga iki šiol. Šiuo metu Pietų Korėja yra pati krikščioniškiausia Rytų Azijos valstybė, pagal šią religiją išpažįstančių gyventojų dalį. Tai galima nesunkiai pamatyti šiaip stebint žmones (pavyzdžiui, valgykloje galima pamatyti studentus, o restoranuose ištisas šeimas, kurios prieš valgydamos persižegnoja ir sukalba maldą) arba sutemus pavaikščiojus po miestą – tereikia pažvelgti į tolį ir skaičiuoti ant bokštų iškeltus žibančius kryžius. Nežinau, iš kur atsirado ši mada, bet net mažiausia bažnytėlė stengiasi tai padaryti. Nuo prie universiteto esančio kalniuko galima nesunkiai pamatyti bent šešis.

Pasididinę nuotrauką galėsite nesunkiai pamatyti ir antrą.

Krikščionys korėjiečiai yra gan aktyvūs naujų narių ieškotojai. Gatvėje jau kelis kartus gavau į bažnyčią kviečiančių lankstinukų, kai kur aikštėse įkuriamos palapininės koplyčios su iš jų sklindančia muzika arba ant šaligatvio pasistatoma pavėsinė, pragaru gąsdinančiais užrašais.

Vienas iš įdomesnių lankstinukų.

Kas gi viduj? O gi kunigėlis Kim Hangvonas ir kelios krūvelės lipnių lapelių.

Palapinė ant šaligatvio. Iš vidaus sklinda "aleliūja", o iš išorės parašyta: "Viešpats Jėzus - dangus", "Pabaisa 666 - pragaras"

Iš kitos pusės: "Viešpats Jėzus - dangus", "Be Jėzaus - pragaras"

Paskutinis dalykas, kuriuo labiau pagarsėję Pietų Korėjos krikščionys, tai nesantaika su budistais. Pastarieji išvadinami ne tik stabmeldžiais, bet pasitaiko ir šventyklų vandalizmo atvejų, kaip kad budų galvų nupjaustymų, pastatų padegimų ir pan. Vienas iš didesnių skandalų buvo kilęs 2007 metais, kada tuometinis Seulo meras, dabartinis šalies prezidentas ir uolus presbiterionas I Mjonbak’as palaikė Busane vykusį krikščionių susirinkimą, kurio metu per masinę maldą buvo prašoma, kad Dievas leistų sugriūti budistinėms šventykloms. Su tuo susijęs video:

Tuo tarpu iš budistų pusės pasigirsta kaltinimai, kad valdžioje esantys krikščionys proteguoja krikščionybę, nesilaikydami konstitucijoje įrašyto valstybinio sekuliarumo principo.

Tiek pasakojimų iš mano sakyklos :) Kad pabaigti skanesne gaida, korėjietiško meliono nuotrauka. Šiandien išbandžiau ir nenusivyliau: saldūs, sultingi ir aromatingi.

Pirmais kartais galvojau, kad čia taip citrinas juostelėm išskuta, kad gražiau atrodytų ir žmonės labiau pirktų. Bet pasirodo, kad čia mažyčiai moliūgėliai, kurių už Korėjos ribų dar neteko matyti.

Posted 2011/03/27 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: