Nesibaigianti kova   Leave a comment

Diena prabėgo vaikštinėjant aplink Dongguk universitetą, kuris yra pačiam miesto centre, netoli Seulo bokšto. Po pietų viename iš jo pastatų turėjo vykti filmo 끝나지 않은 전쟁 (“Nesibaigianti kova“ arba angliškai “63 Years On“) peržiūra ir aptarimas. Bet iki tol dar įlindau į vieną požeminį parduotuvių miestelį, kur aptikau gan daug kolekcininkų kioskelių (daugiausiai su pašto ženklais ir monetomis, tik kainos palyginus su kitom vietom didokos) ir kalnus plokštelių.

Čia tik nedidelė dalis, jeigu sudėtume visų parduotuvių turimus įrašus į vieną vietą.

Nieko nenusipirkau, nes nieko ypatingo ir neužmačiau. Aišku, visko ir neperžiūrėjau :)

Tada dar užsukau į Dongguk valgyklą, kur už 3500 vonų gavau dubenį skanaus bibimbap.

Iš pradžių visos šio valgio dalys pateikiamos atskirai, bet čia sumaišyta ir dar kimči lapas įmestas.

Kas tas juokingu pavadinimu bibimbap? O gi tiesiog ryžiai, ant kurių viršaus pridėliota kelių rūšių priedai: morkų gabaliukai, sojų daigai, grybai, jūros žolės, paparčių ūgliai, marinuoti žalumynai ir pan. Viskas sudedama į storą sunkų indą, kuris prieš tai stipriai įkaitinamas ant ugnies, tada padedamas ant padėklo ir iš karto patiekiamas. Šitaip gauni dar porą minučių prieš tavo akis čirškantį ir kepantį valgį. Kad apačia neprisviltų, tenka viską išsimaišyti ir kiek pravėsus jau galima valgyti.

Popietė buvo užbaigta filmo žiūrėjimu. Tai dokumentinis pasakojimas apie moteris, kurios Antrojo Pasaulinio karo metais Japonijos armijos buvo įtrauktos į sekso vergiją. Manoma, jog tokį likimą patyrusių buvo iki 200 000, daugiausiai iš Korėjos ir Kinijos, bet taip pat ir kitų šalių, kurias buvo užėmusi Japonija. Prie karinių bazių planingai buvo kuriamos stovyklos, kuriose pagrobtos arba apgaulės būdu priviliotos (pavyzdžiui, žadant gerai apmokamą darbą gamykloje) merginos turėdavo “aptarnauti“ kareivius ir patirdavo smurtą, pažeminimą, o dalis galiausiai būdavo tiesiog nužudomos arba mirdavo nuo sužalojimų, ligų. Tokių stovyklų buvimas neva turėjo užkirsti kelią nekontroliuojamiems prievartavimams užimtose teritorijose, stabdyti venerinių ligų plitimą ir užtikrinti geresnes kareivių gyvenimo sąlygas.

Tik ketvirtadalis šių moterų išgyveno karo laikotarpį. Daugelis tų, kurios liko gyvos, dėl patirtos traumos ir neigiamo visuomenės požiūrio į išprievartavimo aukas, laikė savo patirtis paslaptyje. Pirmosios iškėlusios šiuos įvykius į viešumą buvo kelios korėjietės, tai padariusios 1990 metais. Pati Japonijos vyriausybė apie šiuos nusikaltimus iki to laiko nieko nekalbėjo, pasigirdus kaltinimams viską neigė ir prisipažino tik tada, kai istorikas Yoshiaki Yoshimi archyvuose rado tai įrodančius dokumentus. Lig šiol šie Antrojo Pasaulinio karo įvykiai yra stipriai politizuoti, aukos nesulaukusios atsiprašymo ar kompensacijų, apie tai nėra rašoma Japonijos istorijos vadovėliuose.

Lietuviškai apie tai informacijos praktiškai nėra. Jeigu kažkas nori sužinoti daugiau, galite pradėti kad ir nuo angliško vikipedijos straipsnio: http://en.wikipedia.org/wiki/Comfort_women

Pati filmo peržiūra organizatoriams nesisekė – per vidurį užstrigo DVD diskas ir nepavyko paleisti likusios dalies. Bet po to sekę klausimai-atsakymai pateikė nemažai informacijos ir buvo visai įdomūs.

Posted 2011/03/26 by linasd in Japonija, Pietų Korėja

Tagged with , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: