Džigė   2 comments

Vakar truputį lijo, bet jokių smėlio audrų nebuvo. Užtat bendrabutyje nuo pat ryto atjungė elektrą, nes vyko naujo pastato prijungimo į tinklą darbai. Kaip ir dauguma čia gyvenančių, patraukiau į miestą. Vieni ėjo žiūrėti į kino teatrą filmo, kiti šiaip kur pasėdėti, treti neištvėrę atsiskyrimo nuo virtualios tikrovės sulindo į internetines kavines, o aš važiavau atsisveikinti su Seulą paliekančia drauge iš Japonijos.

Iš pradžių susitarėm susitikti prie vienos kavinės, bet paaiškėjo, jog ji sekmadieniais uždaryta, todėl pritrūkę idėjų nusprendėm užsukti ne kur kitur, o į prie Sinčono stotelės esantį Loving Hut. Taip, tą patį, kur pirmą kartą apsilankęs gavau super aštrią sriubą. Kad tai nepasikartotų, šįkart paprašiau, jog nedėtų tiek daug čili. Nors užsisakyta doinčan džigė (tiršta fermentuotų sojos pupelių sriuba) buvo aštroka, bet jau normos ribose.

된장 찌개. Joje galima rasti tofu, daug grybų, visokių žolių, kažkiek daigų, svogūno laiškų ir aišku keistakvapės fermentuotos sojos pupelių masės.

Kadangi tądien nieko įdomesnio ir nenutiko, tai trumpai nukrypsiu į šoną ir pabandysiu bent truputį papasakoti neragavusiems korėjietiško maisto, ko iš jo tikėtis.

Pirmiausia, korėjietiška virtuvė yra laaaaaaabai aštri. Na, bent jau mano skonio receptoriams, kurie su aštrumu sunkiai draugauja. Bet ir patys korėjiečiai šį faktą pripažįsta ir net gi tuo didžiuojasi, nepaisydami statistikos, jog skrandžio vėžys yra populiariausia ir su maisto aštrumu glaudžiai siejama vėžio forma Pietų Korėjoje.

Aštrumas atsiranda daugiausia iš čili pipirų, dedamų visur, kur tik papuola. Jeigu ne čili, tada negailint beriama juodųjų pipirų. O jeigu ne jų, tada naudojamas česnakas. Ir t.t. Svarbu, kad burna nuo kiekvieno kasnio degtų, kitaip valgis bus ne valgis.

Atrodo, kad prie aštrumo priprantama, nes dauguma korėjiečių ramiausiai valgytų ir gryną čili padažą. Pavyzdžiui, valgykloje yra viena čili padažinė su didoku samčiu. Man užtenka vos kelių lašų ant ryžių, kad būtų aštru, o kiti užsipila tiek, kad pasidaro kone čili padažo sriuba. Be to, ant kiekvieno stalo rasite ir indelį su čili milteliais. Čia tiems, kam pritrūksta to trupučio iki pilnos laimės.

Antra ypatybė tikriausiai būtų visoks kitoks skonio ekstremalumas: sūrumas, rūgštumas, saldumas. Nors ne visi valgiai tuo pasižymi, bet kai kurie man pačiam atrodo gerokai persūdyti, persunkti acto arba persaldinti. Ypač tuo pasižymi įvairūs jau minėti “užkandžiai“.

Trečia – grybai. Atrodo, kad Korėjoj jie valgomi bet kartą per dieną. Grybai bus paprastoj sriuboj, įmesti į tirštą sriubą, patiekiami kaip užkandis arba šiaip randami netikėčiausiose vietose.

Ketvirta – ryžiai. Jie atitinka duonos funkciją Lietuvoje. Todėl beveik visada galima tikėtis, kad prie pagrindinio patiekalo atkeliaus ir dubenėlis ryžių.

Penkta – viską makaluojam. Jeigu turite sriubą, į ją suverskite ryžius. Dar įmeskite kimči, išmaišykite ir jau galite mėgautis. Tokie populiarūs valgiai kaip bibimbap bus patiekti kaip atskiros dalys viename dubenyje, o valgymo etiketas reikalaus jas išsimaišyti.

Šešta – šalta/karšta. Korėjiečiai mėgsta ekstremalumus. Tirštos sriubos (džigė) bus atnešamos storam sunkiam įkaitintam inde, dar porą minučių virs prieš jūsų akis ir ilgai liks karštos. Šaltos makaronų sriubos bus patiekiamos kaip makaronai su padažu ne šiaip vandenyje, bet tarkuotame lede. Visur ant stalo bus ir indas su lediniu vandeniu atsigėrimui. Maišyti karštą su šaltu taip pat priimtina. Sykį vienas pažįstamas korėjietis buvo labai išalkęs ir per kelias minutes suvalgė karštutėlę sriubą, tuo pačiu metu “numušinėdamas“ aštrumą lediniu vandeniu. Bent aš taip nesugebėčiau :)

Septinta… niekas į galvą greitai ir neateina. Jeigu sugalvosiu, parašysiu. O jei ne, galite mane papildyti arba pataisyti komentaruose ;)

Posted 2011/03/21 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with ,

2 responses to “Džigė

Subscribe to comments with RSS.

  1. O bomžpakių yra? Pas mane nors ir yra, bet kažkokie buržujpakiai. Brangūs ta prasme.

    Ir dar šiaip klausimas apie azijos kalbas. Ar jos turi tarptautinių žodžių ar viskam viskam susigalvoja savo? Pvz ar turi žodžius skambančius panašiai kaip demokratija ir termodinamika?

    • Apie bomžpakius galima atskirą įrašą padaryti :-D Yra čia jų daug ir visokių, nors pigiausių kaina ir nėra labai maža – 2-3Lt (paieškojus gal ir galima kokį pigesnį rasti). Užtat pakeliai žymiai didesni nei Lietuvoj, su daugiau makaronų :-)

      Su žodžiais būna visaip. Daugumai abstrakčių tarptautinių savokų yra sukurti savi atitikmenys. Todėl “demokratija“, “termodinamika“, “matematika“ ir t.t. skambės visai kitaip. Tuo tarpu konkretūs daiktai, išradimai neretai naudojami paimant patį žodį ir verčiant į kalbos skambesį – televizija – terebi/terebižion, radijas – radžio/radio, kompiuteris – kompiūta/kompjuto ir pan. (čia japoniški/korėjietiški pavyzdžiai). Tačiau yra ir išimčių (tarkime, telefonas yra denva/džonva).
      Išskirtinė kinų kalba, kuri net ir juos dažnai padaro skirtingai skambančius (čia todėl, kad jie verčia ne skambesį, o prasmę, pritaikydami atitinkamus hieroglifus. Tarkime, “kompiuteris“ susideda iš trijų hieroglifų – “skaičiuoti“, “veiksmas“ ir “mašina“, t.y. “skaičiavimo mašina“)
      Kas dažniausiai išlieka mažai pakitę visose kalbose, tai pavadinimai – tiek geografiniai, tiek įvairių kompanijų. Coca Cola ir Kinijoj bent kažkaip panašiai iš hieroglifų sudėliota, šįkart jau ne pagal prasmę, o bandant atkurti skambesį – kekoukele :-)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: