Hongik   1 comment

Vakar diena buvo gal ramiausia iki šiol buvusių. Pasitikrinęs pašto dėžutę radau laišką iš VDU politikos mokslų almanacho su kadaise jiems nusiųsto straipsnio recenzija, todėl teko paskirti pusdienį darant įvairius pataisymus.  Jeigu viskas bus gerai, turėsiu pirmąjį savo straipsnį akademiniame žurnale. Nieko ten per daug rimto, bet vis tiek smagu :) Be to, gera patirtis išsiaiškinant kaip veikia visa ta mokslinių žurnalų sistema.

Po pietų ėjau į paskaitą apie Japoniją ir Azijos regionalizmą. Profesorius labai draugiškas, jau pensijoje, bet vis dar turi keletą paskaitų. Pirmam kartui papasakojo savo įdomią ir vingiuotą gyvenimo istoriją, pravedė įvadą į tarptautinius santykius ir parodė filmą apie Japoniją.

Taip diena ir pasibaigė, be jokių anksčiau vykusių kelionių po miestą. Kad tai atsverti, šeštadienis buvo žymiai judresnis.

Buvau paskaitęs, kad šeštadieniais prie Hongik universiteto vyksta turgus, kur pardavinėjami įvairūs rankų darbo dirbiniai. Nuvykau ten iš pat ryto ir prieš turgų apvaikščiojau aplinkines gatves. Beeidamas pamačiau gan didelę bažnyčia ir nusprendžiau užsukti pažiūrėti, kaip jos atrodo Korėjoje iš vidaus.

Sinčon bažnyčia

Nors tikiesi, kad įėjus pateksi į vientisą didelę erdvę, čia to nebuvo. Už durų buvo holas ir išilgai per visą ilgį einantis koridorius su dešinėje ir kairėje esančiomis durimis. Vėliau sutikta moteris paaiškino, kad pirmas aukštas paskirtas bažnyčios administracijai ir įvairioms darbinėms patalpoms. Taip pat ten yra nedidelė pamaldų salė. Ta pati moteris tada nuvedė prie lifto ir pakilus į antrą aukštą išėjom į žymiai didesnę erdvę – pagrindinę salę, kur ir vyksta mišios. Galbūt skirtingas nei Europoje erdvių išdėstymas buvo įtakotas to, kad tai metodistų bažnyčia, o ne katalikų?.. Reikės kada išsamiau tuo pasidomėti. Šiaip ar taip trumpa ekskursija tuo ir baigėsi.

Įdomus pas juos ir pirmam aukšte esantis bažnytinis tualetas:

Nereikia švaistyt laiko veltui - kol atlieki savo reikalus, gali pasisemti išminties iš motinos Teresės ar kitų žymesnių krikščionių (priklausomai nuo to, kurį pisuarą pasirinksi)

Pats rajonas aplink bažnyčią buvo gan judrus ir su daug įvairiausių parduotuvėlių:

Netoli Sinčon stoties.

Viena iš šoninių smulkesnių gatvelių.

Atėjus pietų metui užsukau į dar vieną jau prieš tai minėto Loving Hut tinklo restoranėlį, kuriame būna vien tik veganiškas maistas. Šis nebuvo “valgyk kiek nori“, reikėjo užsisakyti atskirus valgius. Pabandymui pasirinkau tirštą korėjietišką sriubą.

Tiršta sriuba (kor. čigė) su ryžiais ir trim užkandžiais: sojų gabaliukais, jūros žolėmis ir marinuotais kopūstais (kimči)

Jeigu galėčiau rinktis antrą kartą, tai tikrai šio valgo nekartočiau. Ne todėl, kad neskanu, bet labiausiai dėl to, kad tai buvo tikriausiai pats aštriausias patiekalas, kokį tik esu valgęs per savo gyvenimą. Išprakaitavau, pradėjo bėgti nosis, bevalgydamas išgėriau kelias stiklines vandens, bet dar ir po to burna ilgokai degė. Ir kas įdomiausia, meniu prie kitų patiekalų buvo parašyta “aštru“, o prie šio – ne. Tad arba įvelta klaida, arba kiti valgiai dar aštresni :)

Po tokių pietų susitikau su Džiunu ir ėjom į turgų, esanti skvere prie Hongik universiteto. Turgus pasirodė mažesnis nei tikėjausi, su kokiu 20-30 staliukų, prie kurių žmonės prekiavo savo pačių pagamintais daikteliais: papuošalais, atvirutėmis, ženkliukais, medžio dirbiniais ir pan.

Kadangi ten ilgai neužtrukom, buvo pakankamai laiko toliau vaikštinėti kur akys veda. Taip aptikom įrašų parduotuvę, kurioje netikėtai radau seniai ieškotą plokštelę, tada dar keletą įdomesnių parduotuvėlių, įdomių piešinių ant sienų… Galiausiai priėjom kavinę, kur buvo filmuojamas Coffee Prince serialas. Nors jis man ganėtinai patiko, pačioje kavinėje nebuvo jaukios atmosferos, greičiau tvyrojo įtampa: kol prie baro apžiūrinėjau meniu, A nuėjo kiek toliau žvilgtelt į parduodamus puodelius ir tai nepatiko už baro stovintiems darbuotojams. Sulaukėm komentaro, kad neužsisakius kokio nors gėrimo, negalima įeiti į kavinės gilumą. Kad jau taip, tai ir neužsibuvom. Nuotraukų iš ten irgi jokių neturiu. Vietoj to, keli gatvės meno pavyzdžiai:

Hangul širdelė

Kaip pasakytų korėjiečiai - "niaaa"

Restorano iškaba

Tai štai tokia diena. Grįžau jau kiek nusivaikščiojęs. Tradiciškai užsukau į vietinį turgelį ir bandau pirkti mandarinų. 10 vnt. – 1000 vonų. Naudojuosi proga ir lavinu kalbą. Sakau pardavėjai korėjietiškai: “norėčiau šitų“ ir rodau į mandarinus. Kiek stebėjau vietinių elgesį, jiems duoda maišiuką ir žmogus prisideda kiek nori. Bet man maišiuko neduoda, vietoj to pasako kelis sakinius atgal. Nieko nesuprantu. Atsakau “nesuprantu“. Ji man atgal vėl kelis nieko nesakančius sakinius, o iš kūno kalbos taip pat nieko pagauti neina. Gerai, bandau dar kartą – “norėčiau šitų“ ir pakėlęs rodau mandariną. Ji nepasiduoda ir bando pasakyti kažką svarbaus. Galvoju bandyti dar kartą ar eiti kur kitur ieškoti mandarinų. Galiausiai pardavėja nusivilia tokiu mūsų bendravimu ir duoda maišiuką. Prisidedu mandarinų, sumoku ir einu namo. Šiaip taip pavyko :)

Toks visai smagus šeštadienis. Rytoj laukia dar vienas apsilankymas jau kitame Seulo kvartale. Apie tai ryt arba poryt. Iki!

Posted 2011/03/05 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with , , , , , , ,

One response to “Hongik

Subscribe to comments with RSS.

  1. “Jeigu viskas bus gerai, turėsiu pirmąjį savo straipsnį akademiniame žurnale.“

    špygos ir sveikyjimai :)

    (špygos tam, kad viskas būt gerai)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: