Namdemun   Leave a comment

Nors kelias pastarasias dienas orai buvo itin pavasariški, nuo vakar į Seulą vėl atėjus žvarbesnė banga. Naktimis būna minusas, o dieną apie +4. Anot orų puslapio, didesnių pokyčių nebus per artimiausias 10 dienų. Panašu, kad orai nelabai daug tesiskirs nuo Lietuvos.

Universitete šiandien vyko registracija į dalykus. Magistrantus čia lepina, leidžia jiems pasirinkti 2 arba 3 paskaitas. Į Lietuvą buvau gavęs gražų Chung-Ang bukletą su angliškai dėstomų dalykų sąrašu, apsidžiaugiau, kad bus keli mane dominantys, bet čia jau jų nebelikę ir teko rinktis iš visai kitokių. Jeigu niekas nepasikeis, turėsiu “Japonija ir Azijos bei Ramiojo vandenyno šalių regionalizmą“ ir kažkurį vieną iš šių: “Užsienio politikos analizė“ bei “Pagrindinės globalizacijos problemos“. Dalyko apie Japoniją laukiu, nes jis skamba įdomiai ir arčiausiai susijęs su mano studijom, o kitus du teko rinktis labiau todėl, kad surinkčiau kreditų minimumą. Bet kartais labiausiai laukti dalykai nuvilia, o ne tokie laukti nustebina. Bus matyt kaip šį kartą.

Be minėtų dviejų dalykų anglų kalba, dukart per savaitę turėsiu ir korėjiečių kalbos kursus. Tad iš viso 4 paskaitos. Nedaug, bet kaip tik to ir reikia, nes virš galvos dar kybo magistrinis darbas, prie kurio reikės rimtai prisėsti kai susidėlios visa rutina. O kol jos nėra, leidžiu sau bastytis po Seulą ir po truputį galvoje dėliotis šio miesto vaizdą.

Šiandien buvau Namdemun turguje, esančiame pačiame centre, kelios minutės nuo centrinės Seulo stoties. Tai vienas iš seniausių miesto turgų, išsibarstęs keliose vieno kvartalo gatvėse. Prekiaujama beveik viskuo, bet daugiausiai rūbais ir maistu. Tad jeigu reikia kokios kasdienės smulkmenos arba įdomesnio suvenyro, į Namdemun vykti verta. O jeigu nereikia nieko, tai vien turginė atmosfera suteiks neblogų įspūdžių :)

Dar gal ne visai pats turgus, bet jau netoliese.

O štai jau ir turgus. Už pardavėjų esančiame ženkle parašyta ir japoniškai, nes čia gan populiari turistų iš Japonijos apsiprekinimo vieta.

Suvenyrų kampelis

Ir dar kitokie suvenyrai - korėjietiškų dramų arba k-pop muzikos žvaigždyno atributika.

...

Jeigu lietuviai iš Amerikos gavo bulves ir jas padarė nacionalinės virtuvės dalimi, tai korėjiečiams iš ten patiko čili pipirai. Dabar be jų neįsivaizduojama didelė dalis tradicinių valgių.

O čia jau ne turguj, bet ir netoli jo. Tolumoj matosi Seulo bokštas, į kurį galima užsikabaroti ir iš aukštai apžiūrėti miestą.

Tokie tad pasivaikščiojimai.

Iki kito karto!

Posted 2011/03/03 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: