Achasan   Leave a comment

Sveikinimai su Nepriklausomybės diena :) Čia aš ne pavėluotai apie vasario 16-tą ar paankstintai apie kovo 11-tą, o apie kovo 1-ąją. Mat 1919 metais tą dieną Korėjos nacionalistai paskelbė nepriklausomybės deklaraciją, siekdami išsivaduoti iš Japonijos okupacijos. Deja, planas nepavyko. Po Antrojo Pasaulinio pabaigos šalį užėmė per pusę sovietai ir amerikiečiai, vėliau pusiasalis suskilo į dvi atskiras valstybės ir Korėja kaip tokia vis dar nėra vieningas darinys. Kaip bebūtų, pietų pusę kovo 1-ąją švenčia kaip nepriklausomybės dieną.

Kadangi viskas čia gan painu (nepriklausomybės diena nežymi pačios nepriklausomybės atgavimo įvykio), anot apklausų, pusė korėjiečių jaunimo nežino, kas gi minima tą kovo pirmąją. Įtariu, kad jiems tada svarbiausia, jog tai laisvadienis ir mokslo metai, kurie čia prasideda būtent kovo 1 d., nusikelia truputį vėliau :-)

Bet tenka prisipažinti, iš ryto nežinojau, kad šiandien šalyje valstybinė šventė. Taip pat džiaugiausi, kad turiu laisvą dieną ir išsiruošiau į rytinę Seulo dalį aplink Achasan stotelę. Pagrindinis nuvykimo tikslas – skaniai pavalgyti. O jeigu tiksliau, tai persivalgyti :) Nes būtent netoli Achasan yra bene žinomiausias “valgyk kiek nori“ restoranas su 100% veganiškų maistu. Jis vadinasi “Loving Hut“ ir priklauso kiek įtartinai atrodančiam Supreme Master Ching Hai judėjimui, užsiimančiu vegetarizmo ir veganizmo, kaip ekologiškesnio gyvenimo būdo, propagavimu. Šiaip ar taip, maistas ten tikrai skanus ir jo įvairovė didžiausia iš visų lig šiol aplankytų “valgyk kiek nori“ vietų. Nemažai valgių tradiciniai korėjietiški, bet yra ir vaisių, salotų, sriubų, suši… Net gi desertų, kaip kad pyragai, sausainiai ar ledai! Prie viso to ir nemokama kava, arbata, kelių rūšių limonadai. Tad tikrai yra visos sąlygos ne tik pavalgyti, bet ir persivalgyti :)

Viena iš lėkščių. Spalvų balansas nepasidavė suvedamas, todėl spalvos gal nelabai "apetitnos"

Praleidus ten apie porą valandų ėjau pasidairyti po aplinkines gatveles. Viskas gan panašu į kitas Seulo vietas, išskyrus tai, kad prie Achasan yra gan aukšta staigiai statėjanti kalva, todėl kai kurios gatvės baigiasi atsirėmusios į ją. Bet čia tiesiog eilinis vaizdas:

Aptikau ir turgelį, kažkiek panašų į esantį prie namų, tik tvarkingesnį. Jis toks be aiškių kontūrų, įsikūręs keliose mažesnėse gatvelėse.

Kaip supratau, vaistinių augalų skyrelis. Įvairios žolelės, šaknys, žievės, sėklos ir pan.

Žalumynus Korėjoj vartoja labai įvairius. Su kai kuriais net nežinočiau ką daryti.

Radau ir duonos! ... Jei rimtai, tai čia fermentuotos sojų pupelės gabalai su apdžiuvusiu viršum. Viduje esančią minkštą masę naudoja įvairių valgių gaminime. Jeigu žinote japonišką miso, tai čia kažkas panašaus tik korėjietiška variacija.

Keletas praėjusį kartą minėtų korėjietiškų ryžinių saldumynų. Pirkau pabandymui dar dviejų rūšių, bet pasirodo, kad jie ne tokie ir saldūs kaip atrodo.

Bendras vaizdas

Pabaigai buvo dar pora užėjimų į šiaip kelias parduotuves. Vienas atradimas paneigė mitą, kad korėjiečiai gan kuklūs meilės prisipažinimuose ir kituose artimesniuose santykiuose :)

Popierius laiškams su trumpa poema pavadinimu "Pasimylėkime". Radimo vieta: eilinė kanceliarinių prekių parduotuvė.

Taip visai linksmai ir baigėsi apsilankymas Achasan’e. Rytojaus planai dar neaiškūs, išskyrus smulkius universitetinius reikalus.

Iki kitų susirašymų!

Posted 2011/03/01 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: